rūkilnyčia

×rūkìlnyčia sf. (1), rūkilnýčia (1) KŽ žr. rūkinyčia: 1. Sunešk mėsą rūkìlnyčion Ds. 2. SD80, N, [K] Po Velykų dešimtam ketvirtadieny su rūkilnyčia rūko šventorių Kp. 3. žr. rūkylas 6: Bitininkas, eidamas prie bičių, tur turėti rūkilnyčią rš.